Tvari statyba – apie ką tai?

Statyba ir renovacija yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Nepriklausomai nuo to, ar kalbame apie naujų pastatų statybą ar senų pastatų atnaujinimą, tvarios statybos principai ir praktikos tampa vis svarbesni. Tvari statyba taip pat žinoma kaip darnioji arba ekologiška statyba. Tai yra pastatų projektavimo, statybos ir eksploatacijos procesas, kuriame siekiama sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, užtikrinti energijos efektyvumą ir ilgaamžiškumą bei gerinti gyvenimo kokybę. Kad geriau suprasti tvarios statybos sąvoka panagrinėkime pagrindinius jos principus ir aspektus.

Tvari statyba ir renovacija
Asociatyvi nuotrauka
Efektyvus energijos vartojimas

Paprastas efektyvaus energijos vartojimo pavyzdys mūsų kasdienėje buityje būtų dešimt senų kaitrinių lempučių pakeisti į viena efektyvia LED lemputę. Šiuo atveju dar sumažintume ir sąskaitą už elektros sąnaudas. Taigi vienas pagrindinių tvarios statybos principų yra efektyvus energijos vartojimas. Tai pasiekiama naudojant gerai izoliuotas konstrukcijas, energijos taupymo sistemas, efektyvius šildymo, vėdinimo ir šviesos šaltinius. Visus šiuos aspektus puikiai įgyvendino ELEVEN verslo centras Vilniuje, pelnęs BREEAM tvarumo sertifikatą. Aukštą įvertinimą lėmė jau minėti veiksniai: automatizuotas patalpų mikroklimato valdymas, energijos suvartojimo stebėjimo sistema, langai su saulės kontrole ir kiti inovatyvūs pasirinkimai. Kaip bebūtų, šiandien aktualiausia problema išlieka ne naujų pastatų energinis efektyvumas, bet senų pastatų renovacija (modernizavimas). APVA skaičiavimais senos statybos nerenovuoti namai sunaudoja tris kartus daugiau energijos vienam pastato kvadratiniam metrui lyginant su atnaujintais (modernizuotais) pastatais. Matant susidariusią situaciją LR aplinkos ministerija skelbia kvietimus būsto renovacijos finansavimui gauti. Finansavimo tikslas – padidinti būsto energinį efektyvumą taip sumažinant išlaidas už šildymą.

Atsinaujinančios energijos šaltiniai

Tvarioje statyboje didelis dėmesys skiriamas atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui, tokių kaip saulės, vėjo, vandens ar geoterminei energijai. Pastaruoju metu sparčiai daugėja būtent saulės elektrinių paklausa, kurių įrengimui namų ūkiuose APVA šiais metais skelbia finansavimą (plačiau apie finansavimą skaitykite ČIA). Taip pat reiktų paminėti ir rekuperacines vėdinimo sistemas, kurių veikimo pagrindas yra išmetamos šilumos panaudojimas patalpų vėdinimui.

Medžiagų efektyvumas

Tvari statyba remiasi principu “sumažinti, pernaudoti, perdirbti”. Tai reiškia, kad siekiama sumažinti statybinių medžiagų suvartojimą, naudoti antrinius išteklius ir perdirbti atliekas. Projektavimo ir statybos procesuose bandoma rinktis tokias medžiagas, kurios yra ilgaamžės ir mažiau kenksmingos aplinkai. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva taip pat aktyviai kuria tvarios statybos viziją mūsų šalyje bei imasi iniciatyvos organinių statybinių medžiagų gamybos ir tiekimo sektoriuje. Puikus to pavyzdys yra 2022 metais pradėta ir jau šiemet veiklą ketinanti startuoti Akmenės LEZ organinių statybos konstrukcijų gamykla. Joje netrukus planuojama pradėti dvitėjinių medienos sijų ir sluoksninės lukštų medienos (LVL) sijų bei plokščių gamybą.

Ekologinės sąlygos ir sveikata

Tvarios statybos idėja ir tikslas iš esmės yra ne koks dar vienas įmantriai skambantis verslo plėtros planas, tačiau gyvenimo būdo, kasdienių sąmoningų pasirinkimų sistemos įgyvendinimo strategija. Jos tikslas yra kurti mūsų sveikatą ir gamtą tausojančią aplinką. Mūsų pasirenkami statybos metodai, statybinių medžiagų savybės, architektūriniai sprendimai, energetikos ištekliai, yra tiesiogiai susiję su mūsų, ir mus supančios aplinkos, gyvenimo kokybe. Pažiūrėkime į sekančią situaciją ir jos sprendimo būdus. Įsivaizduokime, kad reikia renovuoti (modernizuoti) daugiabutį gyvenamąjį pastatą. Renovacijos procesas prasidės nuo projektavimo, kurio metu spręsis šie klausimai: statinio architektūra, statybinių konstrukcijų būklė, energetinis efektyvumas, inžinerinės sistemos. Kaip žinia, pastato renovacijos tikslas yra statinio energinio efektyvumo didinimas, kitaip tariant, sąskaitų už šildymą sumažinimas. Šiam tikslui pasiekti teks pašalinti senus pastato elementus (pvz. langus) ir juos pakeisti, taupančiais energiją. Tad akivaizdu, kad pirmoji (ir viena pagrindinių) renovacijos dalių yra griovimo darbai. Jų metu išvežama daugybė tonų statybinių atliekų, kurios privalo būti rūšiuojamos. Tinkamai rūšiuojamos atliekos yra labai svarbi tvarios statybos proceso dalis, kurios metu nebenaudojamos medžiagos gali būti perdirbamos ir vėl panaudojamos gamyboje, taip saugant gamtinius išteklius ir užtikrinant švarią aplinką. Antrosios renovacijos dalies pagrindinis akcentas yra pastato šiltinimas. Izoliacinių medžiagų pasirinkimas ne tik tiesiogiai susijęs su energinio efektyvumo rezultatu, tačiau ir poveikiu aplinkai. Ekologiškiausias pasirinkimas šiuo atveju būtų mineralinė stiklo ar akmens vata (populiariausios Knauf, Isover, Paroc, Rockwool). Ji turi puikias šilumos ir garso izoliacines savybes, yra atspari ugniai, o taip pat įkaitusi neišskiria toksinų. Naujos kartos mineralinės vatos pasižymi itin dideliu patvarumu, o prireikus jas galima perdirbti. Toliau seka kiti sprendimai: kokią fasado apdailą pasirinksime, kokią šildymo ir vėdinimo sistemą diegsime? Ar mūsų pasirinkimai prisideda prie tvarios statybos praktikos kūrimo?

Vertinant pastatų tvarumą, svarbus ne vienas konkretus rodiklis, o jų visuma. Statydami ar renovuodami tvarų statinį, mes kuriame ateitį, kurioje saugu, patogu ir gera gyventi.