Visi suprantame, kad darbų saugos užtikrinimas yra kritiškai svarbi statybų proceso dalis. Siekiant statybvietėje išvengti nelaimingų atsitikimų griežtai raginama laikytis tam tikrų saugos taisyklių ir reikalavimų. Kaip bebūtų, pažeidimų statybų aikštelėse užfiksuojama žymiai dažniau, nei to būtų galima tikėtis. Suprasti šių pažeidimų pasėkmes yra svarbu tiek siekiant gerinti darbų saugos kultūrą, tiek užtikrinant saugią darbo aplinką visiems statybvietės darbuotojams. Tad kokias įvardintume dažniausiai pasitaikančias darbų saugos klaidas?
Neteisingas asmeninių saugos priemonių naudojimas ar jų nebuvimas
Nėra retas atvejis, kai statybos aikštelėje matome darbuotojus be asmeninių saugos priemonių: apsauginių šalmų, ar dirbančius ant stogo be kūno saugos diržų, pjaustančius statybines medžiagas be apsauginių akinių ir pan. Nors atrodytų, kad pavojus susižeisti, ar net žūti, šiuo atveju yra pats didžiausias, tačiau ne mažesnę riziką kelia ir netinkamų asmeninių apsaugos priemonių parinkimas bei netikslingas jų naudojimas. Pavyzdžiui, netinkamai pasirinktas respiratorius neapsaugos žmogaus nuo kenksmingų dalelių įkvėpimo ardant asbesto konstrukcijas. Dėl šios priežasties svarbu užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai apmokyti ir suprastų, kad asmeninių saugos priemonių teisingas pasirinkimas ir tinkamas jų naudojimas yra privalomas, visų pirma, ne dėl darbdavio, bet dėl paties dirbančiojo gerovės.
Neteisinga įrankių ir įrangos naudojimo praktika
Netinkamas įrankių ir įrangos naudojimas taip pat yra dažnas darbų saugos pažeidimas. Daugelis nelaimių darbo vietose nutinka naudojant techniškai netvarkingą įrankį ar mecanizmą, ignoruojant gamintojo nurodymus arba naudojant įrankį (įrangą) ne pagal paskirtį. Visi žinome kaip dažnai vadovaujamasi taisykle: „nieko gi čia nenutiks“, tad šiuo atveju darbuotojo saugumas didele dalimi priklauso nuo jo sąmoningumo. Įmonė, savo ruožtu, privalo suteikti kokybiškus personalo apmokymus ir instruktavimus bei įsitikinti, kad darbuotojai žino kaip saugiai dirbti su konkrečiu įrankiu ar mechanizmu. Taigi, tikslingas darbo jėgos paskirstymas ir organizavimas taip pat užkerta kelią nelaimingiems įvykiams darbe.
Nepakankamas komunikacijos ir bendradarbiavimo lygis
Dar vienas darbų saugos rizikos veiksnys – komunikacijos trūkumas arba nepakankamas bendradarbiavimas tarp darbuotojų ir skirtingų komandų. Per vėlai ištransliuota ar nepilna informacija apie potencialius pavojus bei apsibrėžtų darbo tvarkų nesilaikymas ne tik gali, bet ir padidina nelaimingų atsitikimų riziką darbe. Tarkime, jei statybos aikštelėje pastebime pažeistą elektros kabelį, bet apie jį neinformuojame kolegų, tuomet sukeliame didžiulę grėsmę tiek sau, tiek visai komandai. Remiantis šiuo pavyzdžiu galime teigti, kad čia labai svarbus žmogiškasis faktorius, atsakomybės ir pareigos jausmas. Visi procesai, tiek statybų, tiek bet kokiame kitame verslo sektoriuje, prasideda nuo komunikacijos. Kuo ji aiškesnė, tuo didesnis darbo našumas, mažesnis nelaimingų atsitikimų skaičius, efektyvesnis situacijų sprendimas.
Neteisingas darbo vietos tvarkos palaikymas
Darbo aplinka, kurioje yra pilna netvarkingai sandėliuojamų statybinių medžiagų ir žaliavų bei šiukšlių, gali padidinti riziką susižeisti. Dažniausiai sužeidimus lemia įvairūs paslydimai dėl slidžių paviršių, suklupimai už besimėtančių įrankių ar įbrėžimai užkliuvus už aštrių daiktų. Statybvietės tvarkos palaikymas ypač aktualus renovuojant (modernizuojant) gyvenamuosius pastatus. Šiuo atveju grėsmė susižeisti iškyla ne tik darbuotojams bet ir namo gyventojams. Laiku išvežtos škiušlės, tvarkingai laikomi įrankiai bei sistemingai atliekami statybų proceso darbai turėtų būti ne siekiamybė, bet kiekvienos statybvietės kasdienė darbinė aplinka.
Suprasti ir ištaisyti šias klaidas yra labai svarbu siekiant sukurti saugią ir sveiką darbo aplinką statybvietėse. Tai reikalauja nuolatinio švietimo, nuoseklaus darbų saugos procedūrų laikymosi, aiškios komunikacijos, geranoriško bendradarbiavimo bei kiekvienos žmogaus asmeninio atidumo ir atsakomybės.